Vizgirdai – bajorai ar ne?

Visų pirma reikia pabrėžti, kad vienos ar kitos pavardės turėjimas savaime dar nebūtinai garantuoja tą pačią kilmę (ir priklausymą tam pačiam luomui) kaip kitų tos pačios pavardės turėtojų. Esu užmatęs nemažai metrikinių įrašų, kur netgi tokių garsių pavardžių atstovai kaip Radvilos, Oginskiai, Masalskiai įvardyti ne kaip bajorai, o kaip valstiečiai. Taip pat ir dėl Vizgirdų. Kai kurie jų buvo bajorai – bet ne visi. O tie, kurie buvo bajorai, ne visi naudojo tą patį herbą. Štai keli fragmentai (screenshotai) iš Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) saugomo ir, laimei, nuskenuoto, bajorų giminių registro (byla 391-6-7, t. y., fondas 391, aprašas 6, byla nr. 7). 

Bylos 391-6-7 viršelis,   https://iaps-pub.archyvai.lt/iaps-ext2/iaps-resources/LVIA_F391_ap6_b7(1).pdf?resourceId=151810502

Toliau pateikiamų fragmentų šaltinis yra toji pati byla 391-6-7, Bajorystę patvirtinusių 1798-1817 metais Vilniaus gubernijos bajoriškų giminių abėcėlinė rodyklė. Nurodyti herbai ir apskritys, tik jau bus kitas PDF failas. Byla gana didelė, archyvo darbuotojai ją išsaugojo kaip tris atskirus PDF failus, ir pavardės, prasidedančios raide W, atsidūrė trečiame (paskutiniame) faile:  https://iaps-pub.archyvai.lt/iaps-ext2/iaps-resources/LVIA_F391_ap6_b7(3).pdf?resourceId=151811256

Čia, kaip matome, 1799 m. ir 1805 m. įtraukti Raseinių apskrities Vizgirdai (h. Odrowąz):

7 pusl.

14 pusl.

O 1803 m. tame pačiame registre įrašyti Šiaulių apskrities Vizgirdai (h. Lubicz):

10 pusl. 

Taigi, 1799-1805 m. mažiausiai trys Vizgirdų šeimos ar tarp savęs besigiminiuojančių šeimų grupės buvo įtrauktos į bajoriškų giminių registrą. Kadangi nurodyta tik pavardė daugiskaitos forma, o vardų ar kitos informacijos nėra, sunku tiksliai pasakyti, kurie konkretūs asmenys buvo turimi omenyje įrašant Vizgirdus į šį registrą (nors – žinant, kas vėliau XIX a. eigoje toliau įrodinėjo savo bajorystę, galima spėti, kad čia ir bus būtent tos šeimos; vieniems Vizgirdams ta bajorystė rūpėjo, kitiems, matyt, nelabai). 

Sykiu esu radęs ir nemažai tokių Vizgirdų metrikinių (t. y., krikšto, santuokos arba mirties) įrašų bažnytinėse knygose tiek Raseinių, tiek Šiaulių apskrityje, kur Vizgirdų luomas arba visai nepaminėtas, arba netgi aiškiai nurodyta – valstiečiai. Kai luomas nenurodytas, tai neturint papildomų duomenų nėra ir galimybės atsakyti į klausimą, kodėl nenurodytas ir koks jis iš tiesų buvo. Aiškumo kiek padaugėja tik tada, kai – ir jei – pavyksta rasti daugiau tos pačios šeimos metrikinių įrašų, kur luomas jau būtų nurodytas. O tais atvejais, kai nurodyta, jog viena ar kita Vizgirdų šeima – valstiečiai, vėlgi belieka svarstyti kodėl. Gal jie visai net nebuvo kraujo ryšiais susiję su bajorais Vizgirdais? Gal, tarkime, nuo senų laikų neturėję pavardės valstiečiai kažkuriuo metu imti įrašinėti į bažnytines knygas su savo ponų, bajorų pavarde? Taip kartais tikrai nutikdavo, tai vienas iš variantų, kaip giminė įgyja pavardę. O gal jie vis dėlto tos pačios bajoriškos kilmės, tik dėl kokių nors priežasčių seniai į tą kilmę numoję ranka, gal net patys apie ją nebežinantys ar bent jau neketinantys plėšytis ją įrodinėdami.

Dar vienas svarbus momentas – ne bažnyčia, ne kunigas priskiria konkretų asmenį ar šeimą vienam ar kitam luomui. Bajorai turėjo savo savivaldos institucijas, bajorų deputatų susirinkimus, komisijas, kurios ir spręsdavo su bajoryste susijusius klausimus. Vėliau šių institucijų nutarimus dar turėjo patvirtinti Heroldijos taryba. O kunigas ar jo pagalbininkas tik įrašo informaciją į bažnytines knygas, ir įrašo tokią informaciją, kokia jam pateikiama. Negana to, – paskui perrašant iš juodraščio į švarraštį, iš originalo į kopiją, dar gali atsirasti ir perrašymo klaidų. Taigi metrikiniuose įrašuose ir luomas, ir amžius, ir netgi vardas gali būti įrašytas netiksliai arba visai klaidingai. Tai nereiškia, kad bažnytinėmis knygomis kliautis absoliučiai neįmanoma, bet vis dėlto posakis “tvarka kaip bažnyčioje” tikrovėje ne visada pasiteisina. 

Kuo tada remtis, kuo tikrai galima pasikliauti? Kertiniai žodžiai čia – kontekstas, faktų visuma. Jei pavyksta rasti nemažai su ta pačia šeima susijusių metrikinių įrašų ar kitokių dokumentų, iš jų visumos jau galima daryti drąsias ir patikimas išvadas. Būtina paklausti savęs: ar turimi duomenys susidėlioja į vientisą, logišką mozaiką? Pavyzdžiui, ar minimos vietovės geografiškai ne per toli viena nuo kitos; ypač, – jei su jomis siejamus įvykius skiria trumpas laiko tarpas? Kas krikštijamų vaikų krikštatėviai? Gal kažkas krikštijo vieni kitų vaikus? Ir, žinoma, reikia atsižvelgti į platesnį valstybės istorijos kontekstą, nepamiršti Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, sukilimų, po jų sekusių caro valdžios sprendimų...

Ta faktų visuma leidžia teigti, kad maždaug iki XIX a. vidurio ir mūsiškių, ir nemažo skaičiaus kitų Vizgirdų šeimų bajoriškumas jokių abejonių niekam nekėlė. Jis buvo patvirtintas bajorų savivaldos institucijų ir fiksuojamas bažnyčios metrikiniuose įrašuose. Štai 1844 m. spalio 30 d. įsakas nr. 5654, kuriuo “duodama žinoti, kad Vizgirdų giminė pripažįstama kaip bajoriška sutinkamai su 1805 m. rugpjūčio 31 d. Ir 1834 m. balandžio 12 d. sprendimais”. Tiesa, šis įsakas susijęs ne konkrečiai su mūsiškių Kajetono ir Amelijos šeima, ir koks tiksliai giminystės ryšys vienus Vizgirdus sieja su kitais (tuos, kurie turimi omenyje šiame įsake, su mūsiškiais) – dar neišsiaiškinau. Bet vėlgi: žiūrėkime į faktų visumą, į bendrą kontekstą.

Byla 391-4-3321. Vizgirdų bajorystės dokumentai. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

1837 m. mūsų proproprosenelių Kajetono Vizgirdo ir Amelijos Bortkevičiūtės santuokos įraše abu jaunavedžiai įvardyti kaip bajorai ir bajorų vaikai. Taip pat ir visų penkių Kajetono ir Amelijos vaikų krikšto įrašuose (1838–1850 m.) įvardyta, kad šie gimė bajorų šeimoje. Santuokos liudytojai ir vaikų krikštatėviai – taip pat išimtinai bajorai. Tačiau 1870 m. Antano ir 1873 m. Petro santuokų įrašuose ir patys jaunikiai, ir jų tėvai (t. y., Kajetonas su Amelija) jau įvardyti kaip Kauno miestelėnai. Vėlesnėse metrikose (mūsų proprosenelio Petro vaikų krikšto įrašuose, prosenelio Antano santuokos bei jo vaikų krikšto įrašuose) šios Vizgirdų atšakos atstovai dažniausiai įvardijami kaip Kauno miestelėnai, nors yra keletas įrašų, kur jie pavadinti valstiečiais, o poroje (mūsų senelių brolio Petro krikšto įraše 1907 m. bei jų pusseseserės Jadvygos, Aleksandro dukters, krikšto įraše 1906 m.) – staiga ir vėl bajorais. Amelija Bortkevičiūtė-Vizgirdienė (Petro motina, Kajetono žmona) mirties įraše 1877 m. taip pat įvardyta bajore. Taigi iš visko sprendžiant, mūsiškiai Vizgirdai yra tos pačios kilmės kaip ir kiti Raseinių apskrities bajorai Vizgirdai, bet caro valdžios reikalavimu po 1863 m. sukilimo buvo perregistruoti kaip Kauno miestelėnai. Žinoma, tokia transformacija iš bajorų į miestelėnus palietė ne tik mūsiškius, o ir daugelį kitų Vizgirdų, ir apskritai – daugelį Lietuvos bajorų. Tačiau tarp aplinkinių mūsiškiai, regis, ir toliau buvo laikomi bajorais ar bent jau lygiais bajorams – juk tiek Antanas, tiek Petras vedė bajoraites (Antanas netgi du kartus), nors patys santuokos įrašuose įvardyti kaip Kauno miestelėnai.